DOKUMENTAI
  Deklaracija
  Statutas
  Programa
  Kreipimasis į lietuvos žmones
  Kreipimasis į politines partijas
NARIAI
  Taryba
RINKIMAI
  Rinkimai į savivaldybes
NAUJIENOS IR PAREIŠKIMAI
  Pareiškimai
  Pranešimai spaudai
KONTAKTAI

TĖVYNĖS LIAUDIES PARTIJOS SAVIVALDYBIŲ RINKIMŲ

PROGRAMOS NUOSTATOS

 

Savivalda ne vien tik valdo, bet ir dirba gyventojams, jų bendruomenei. Mes siūlome savo kandidatus, kurių žinios, patyrimas ir išmintis bus naudojama labiausiai žmones jaudinančioms problemoms spręsti:

 

NEDARBAS

Svarbiausia užduotis – naujų darbo vietų kūrimas. Naujos darbo vietos turi būti kuriamos plėtojant privatų verslą – savivaldybės turi panaikinti bet kokius biurokratinius suvaržymus privačiam verslui. Savivaldybė kartu su darbo birža privalo analizuoti užimtumo situaciją ir verslui skatinti naudoti visus galimus lėšų šaltinius.

 

SVEIKATA

Savivaldybė privalo garantuoti savo gyventojams kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą. Pagalba gyventojams turi būti teikiama vietoje ir laiku.

 

ŠVIETIMAS

Visiems vaikams ir jaunimui suteikti kokybišką pagrindinį išsilavinimą – tai pagrindas tolesniam mokslui, darbui ir padoriam gyvenimui. Jei nėra galimybių mokyti vietoje, vaikai turi būti nemokamai vežami į artimiausią mokyklą. Nė vienoje savivaldybėje neturi būti vėluojama mokėti atlyginimus mokytojams.

 

TVARKA IR SAUGUMAS

Savivaldybė privalo žinoti “juodąsias dėmes”, esančias savivaldos teritorijoje, kur dori žmonės nesijaučia saugūs. Meras ir savivaldybė privalo išreikalauti, kad policija dirbtų ir atsiskaitytų gyventojams. Ugdysime pilietinę nuostatą savo jėgomis padaryti tvarką ten, kur tam pakanka jėgų ir patyrimo.

 

SOCIALINĖ RŪPYBA

Turime matyti visus, kuriems reikia pagalbos dėl senatvės, negalios ar ištikusios nelaimės. Kiekvienas toks žmogus turi sulaukti dėmesio ir pagalbos iš savivaldybės.

 

SAVIVALDYBĖS ŪKIS

Savivaldybė neturi skurdinti savo gyventojų nepagrįstai dideliais mokesčiais už komunalines paslaugas. Vienas iš būdų mažinti komunalinių mokesčių paslaugas – konkurso tvarka pigiau pirkti paslaugas iš privačių įmonių.

Savivaldybės pareiga - užtikrinti visų vietovių susisiekimą su rajono ir artimiausiais prekybos, sveikatos priežiūros bei paslaugų centrais. Visuomeninis transportas neturi būti labdaros šaltinis. Socialiai remtini asmenys turi naudotis transporto lengvatomis tiesiogiai, o ne per dotacijas įmonėms.

 

KULTŪRA

Savivaldybės turi suprasti, kad kultūra turi didžiulės įtakos miesto įvaizdžiui, padeda pritraukti turistus ir tai gali būti ekonomiškai naudinga.

 

 

Gyventojų lūkesčius ir reikalavimus gali tenkinti savivalda, tvarkoma šiais principais:

 

1.       Savivalda tai sistema, kai žmonės savarankiškai, be centrinės valdžios kišimosi, spendžia savo bendruomenės reikalus, ir taip įgyvendina savo teises bei laisves. Savivalda yra pilietinės demokratinės visuomenės pagrindas.

2.       Veiksmingai savivaldai būtinos aiškiai atskirtos nuo centrinės valdžios funkcijos, patikimas veiklos finansinis pagrindas ir griežti sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo standartai.

3.       Kiekvienas pilietis, kreipdamasis į savivaldos instituciją, iš vienų rankų turi gauti aiškią ir išsamią informaciją apie jam rūpimus reikalus, o savivaldos kompetencijai priklausantys klausimai turi būti sprendžiami piliečio naudai be biurokratinio vilkinimo.

4.       Savivalda privalo pagal kompetenciją spręsti labiausiai gyventojams rūpimas problemas – užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, švietimo ir teisėtvarkos.  Turime protingai įvertinti kiekvieno rajono ar miesto raidos galimybes, žinoti kuo jie patrauklūs verslui ir investicijoms, bei nuosekliai ir atkakliai įgyvendinti rajono ar miesto plėtros programas.

5.       Savivaldybės tarnautojai savo darbe privalo vadovautis geros vadybos ir atsakomybės už savo darbą bei priimtus sprendimus principais.

6.       Valstybės mastu būtina užtikrinti minimalius savivaldos paslaugų piliečiams standartus, vienodus visoje Lietuvoje.

 

Mūsų veiklos nuostata – dirbti ir gyventi dabar!

 

Savivaldybės privalo ieškoti būdų ir priemonių veiklai gerinti, o ne teisintis dėl nepadarytų darbų

 

 

Savivaldybių biudžetai

 

Pagrindinis pajamų šaltinis – efektyviai surenkami mokesčiai, plėtojant mokesčių bazę kuriant darbo vietas per verslo skatinimo ir investicijų pritraukimo programas, pelningai parduodant savivaldos teritorijoje esančius gamtos išteklius (žemės sklypus, kitą turtą, plečiant vietinius verslus, turizmą ir kt.).

 

Valstybės biudžeto dotacijos savivaldos institucijoms turi būti skiriamos vadovaujantis pagrindiniu principu – nevienodomis sąlygomis gyvenančių savivaldos piliečių minimaliems poreikiams garantuoti.

 

Savivaldybės privalo sugebėti pasinaudoti ES parama. Tam būtina detali informacija kaip ir kokiu mastu savivalda galės pasinaudoti ES struktūrinių ir kitokių fondų parama, kaip galima dalyvauti regionų plėtros programose ir kt. Pagrindinis paramos naudojimo prioritetas – sukurti infrastruktūrą bei kitas prielaidas, garantuojančias stabilias didėjančias savivaldybės pajamas.

 

Savivaldybių biudžeto išlaidos turi būti planuojamos viešai aptariant su piliečiais, verslo sluoksniais, interesų grupėmis ir t.t. Greta neatidėliotinų išlaidų tiesioginei paramai savivaldos įstaigoms ir socialiai remtiniems žmonėms, aplinkos tvarkymui būtina bent minimalias lėšas skirti darbo vietų kūrimo programoms ir investicijoms, kurios ateityje grįžtų didesnėmis savivaldybių biudžeto pajamomis.

 

Socialinė rūpyba

 

Savivaldybių teikiama socialinė rūpyba pirmiausia turi apimti du socialiai neapgintus sluoksnius – senyvo amžiaus asmenis ir vaikus, gyvenančius padidintos socialinės rizikos šeimose. Pirmoji grupė jau nusipelnė mūsų pagarbos ir realios paramos. Antrajai grupei teikiamos paramos tikslas – sudaryti bent minimalias sąlygas vaikams gauti pakankamą išsilavinimą ir patiems savarankiškai tvarkyti gyvenimą. Suprantama, neturi likti be paramos ir kiti, kuriems jos reikia.

 

Socialinė parama turi būti teikiama taupiai naudojant lėšas, įvertinus socialinės paramos būtinybę.

 

1.       Parama teikiama tiesiogiai - mažinamos papildomos sąnaudos valdininkams ir pan. išlaikyti.

2.       Materiali parama – tiesiogiai teikiamos socialinės paslaugos namuose invalidams, ligoniams, vienišiems senyviems žmonėms.

3.       Bendruomenės parama tiems, kam jos reikia – per savivaldybės partnerius nevyriausybines organizacijas pasinaudojant tiek jų žmonėmis, tiek materialiais ištekliais.

4.       Siūlome alternatyvą karo tarnybai – darbą socialinės rūpybos srityje.

5.       Plėtojant vaikų globą ypatingą dėmesį skirti krizėje atsidūrusiems vaikui ir jo šeimai.

6.       Skatinsime labdarą ne reklamos ar mokesčių mažinimo sumetimais, o vadovaudamiesi principu: žmogus padeda žmogui. Pradžioje raskime kad ir nedidelę grupę sėkmingai dirbančių verslininkų ir pasiūlykime jiems tiesiogiai paremti bent po vieną žmogų(nedidele pinigų suma, maisto produktais ar drabužiais, bet būtinai tiesiogiai ir be tarpininkų). Pradžia kukli, bet pradėkime.

 

Sveikatos apsauga

 

Savivaldybė privalo:

1)       siekti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų pagrindinis tiekėjas būtų šeimos

      (bendrosios praktikos) gydytojas. Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas tam būtina

       panaudoti esamas poliklinikas ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas;

2)       vienodomis sąlygomis plėtoti valstybinę ir privačią mediciną;

3)       užtikrinti kiekvienam piliečiui nemokamą būtinąją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, finansuojamą iš valstybės biudžeto ir Valstybinės bei teritorinių ligonių kasų;

4)       rūpintis, kad specializuota asmens sveikatos priežiūros pagalba kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui būtų prieinama be papildomų siuntimų konsultacijoms ir papildomų mokesčių;

5)       užtikrinti, kad asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių steigėjas yra savivaldybė, būtų skiriamos lėšos įrangai ir aparatūrai įsigyti;

6)       siekti, kad visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų teisės atskiruose Lietuvos teritorijos administraciniuose vienetuose būtų perduotos savivaldybėms;

7)       užtikrinti, kad kiekvienas visuomenės narys gautų išsamią ir patikimą informaciją apie darbo ir gyvenamosios vietos bei jo aplinkos veiksnius, turinčius įtakos sveikatai;

8)       didesnį dėmesį skirti profilaktinėms sveikatos programoms bei aktyviau steigti savivaldybių sveikatingumo fondus;

9)       kūno kultūrą ir sportą pirmiausia skatinti kaip sveikatingumo programos dalį;

 

 

Švietimas

 

Kiekvienoje savivaldybėje sudaryti švietimo įstaigų tinklą, garantuojantį vaikų ir jaunimo kokybišką ugdymą. Tam reikia:

 

1)       priimti ilgalaikę miesto (rajono) švietimo įstaigų tinklo raidos, pagrįstos investicijomis, programą. Programos projektą teikti viešai svarstyti;

2)       toliau diferencijuoti bendrojo lavinimo sistemos struktūrą - pradinė mokykla, dešimtmetė (pilna ar nepilna) pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija, jaunimo mokykla;

3)       kiekvienoje kaimo gyvenvietėje, kurioje yra daugiau kaip 8 mokiniai, išlaikyti pradinę mokyklą ir steigti naują, kai yra 10 mokinių;

4)       atsižvelgiant į mokinių skaičių reorganizuoti kaimo pradines mokyklas ir pilnas ar nepilnas pagrindines mokyklas, užtikrinti mokinių atvežimą;

5)       tvarkant mokyklų tinklą atsižvelgti į tai, kad visi Lietuvos miesteliai turėtų mokyklą - švietimo ir kultūros židinį;

6)       parengti ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo švietimo įstaigų struktūrinį modelį, pagrįstą finansinio savarankiškumo principais;

7)       pašalinti teisinius ir administracinius kliuvinius, trukdančius švietimo valdymui decentralizuoti;

8)       optimizuoti švietimo įstaigų tinklo valdymą, plėtoti mokyklų savivaldą;

9)       skatinti  suaugusiųjų švietimo centrų steigimąsi;

10)  skatinti privačių mokymo įstaigų plėtojimą;

11)  sudaryti galimybes mokiniams užsiimti po pamokų.

 

 

Kultūra

 

 

Kultūra yra būtinas valstybės gyvavimo elementas. Turime siekti išsaugoti tautos savitumą, plėtoti lietuvių regioninę etninę kultūrą, kartu sudaryti sąlygas ir kitoms kultūroms plėtotis.

Būtina skatinti susigiminiavusių miestų kultūros ir meno kūrėjų bendradarbiavimą bei mainus kuriant bei įgyvendinant perspektyvias programas; kadangi kultūrinės veiklos sritis pati palankiausia naujoms idėjoms plėtoti, tai prisidėtų prie naujo Europos identiteto formavimo.

Sieksime, kad verslininkai remtų savivaldybių rengiamus ir remiamus meno festivalius, parodas, kultūros paveldo išsaugojimo programas, kurios įdomios konkrečių regionų ir miestų gyventojams.

Savivaldybės turi suprasti, kad kultūra teigiamai veikia miesto įvaizdį, padeda pritraukti turistus; tai gali būti ekonomiškai naudinga.

 

 

 

Teisėtvarka

 

Teisėtvarkos užtikrinimas pirmiausia yra vyriausybės pareiga, tačiau savivaldybės turi daug galimybių gerinti piliečių ir jų turto saugumą. Pirmiausia - tai nusikaltimų prevencija. Kiekviena savivaldybė privalo aiškiai žinoti nusikalstamumo situaciją savo teritorijoje, nusikalstamumo priežastis ir priemones, realias jų šalinimo priemones.Kadangi valstybės ištekliai riboti,  būtina prevenciniam darbui pasitelkti visas aktyvias bendruomenės jėgas, skatinti privačias investicijas į asmeninio turto ir asmens apsaugą.

Visos savivaldybės teritorijoje dirbančios teisėsaugos institucijos privalo dirbti veiklą atsižvelgdamos į savivaldybės reikalavimus, atsiskaityti už atliktus ir neatliktus darbus savivaldybei ir tiesiogiai bendruomenei. Savivaldybė ir meras, net neturėdami tam specialių įstatymo įgaliojimų, to privalo pasiekti savo autoritetu ir žmonių suteiktais įgaliojimais.

Mes neskatiname neapgalvotų reformų keičiant policijos pavaldumą, tačiau sieksime įteisinti policijos ir kitų teisėsaugos institucijų vadovų atskaitomybę savivaldybei ir vietos bendruomenei.

Korupcijos piktžaizdę galima ir būtina įveikti – pirmiausia tam padės piliečių teisė gauti visapusišką informaciją. Savivaldybė gali ir privalo įteisinti nuostatą, kad bet kuris gyventojas gaus neslaptą informaciją apie savivaldos reikalus – čia mes galime eiti toliau, nei ryžtasi Seimas ar Vyriausybė, pirmiausia tai įdiegsime savivaldybės viešųjų pirkimų srityje. Gyvenant atviroje pilietinėje visuomenėje mažiau atsiras pagundų nesąžiningai pasipelnyti visų mūsų sąskaita.

 

Savivaldybės ūkis

 

Negalime taikstytis su tokia padėtimi, kad vis brangstanti šilumos energija naudojama orui ar žemei aplink šilumines trasas šildyti. Būtų galima užsimerkti, bet už viską moka gyventojai. Savivaldybės negali turėti įtakos pirminėms energijos kainoms, tačiau privalo užtikrinti kuo efektyvesnį energijos naudojimą. Turime sudaryti gyventojams pasirinkimo galimybes pirkti šilumą iš įvairių šaltinių, skatinti taupyti apšiltinant namus, pasirenkant alternatyvius šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdus. Esamos monopolinės energiją tiekiančios įmonės, aptarnaujančios savivaldybių gyventojus, privalo atsiskaityti savivaldybėms ir visiems vartotojams už visas išlaidas, turinčias įtakos energijos kainoms, atsisakyti nereikalingų išlaidų (valgyklos, bufetai, poilsio namai, sporto bazės, tarnybinis lengvasis transportas vadovams ir kt.– visa tai išlaikoma iš gyventojų kišenės).

Lengvatos aprūpinant šiluma ir vandeniu skiriamos vartotojui, o ne tiekėjų neūkiškumui ir nuostoliams kompensuoti. Todėl kompensacijas turi būti mokamos vartotojams, o ne šilumos tiekėjams. Tada kiekvienas galės skaičiuoti, kiek jis sutaupo savo pinigų.

Būtina komerciniam atsiskaitymui palikti karšto ir šalto vandens skaitiklius.

Visuomeninis transportas turi būti tvarkomas ūkiskaitos principais. Savivaldybės parama gali būti teikiama pirmiausia socialiai remtiniems žmonėms tiesiogiai aprūpinant juos lengvatiniais bilietais, už kuriuos vežėjai gauna kompensaciją iš savivaldybės, taip pat užtikrinant visų gyvenamųjų vietovių susisiekimą su rajono ar artimiausiais prekybos, sveikatos priežiūros ir paslaugų centrais. Turime pasirūpinti vaikų vežiojimu į mokyklas ten, kur gyvenvietėje nėra atitinkamos mokyklos.

Komunalinių paslaugų kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Skelbiant konkursus būtina išsiaiškinti, ar privačios įmonės negali konkuruoti siūlydamos tas pačias paslaugas pigiau.

 

Kaimo problemos

 

Lietuvos kaime gyvena trečdalis gyventojų. Jų problemos yra tiek pat svarbios kaip ir miesto gyventojų. Šiandien kaimui labiausiai stinga aiškumo, perspektyvos. Būtina užbaigti žemės reformą, užtikrinti žmonių laisvę disponuoti žeme ir kitokiu nekilnojamu turtu. Būtina laiku tvarkingai atsiskaityti su ūkininkais už parduotą produkciją. Ūkininkai turi iš anksto žinoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kvotas ir kainas. Valstybės įsipareigojimai ūkininkams yra ne mažiau reikšmingi, nei įsipareigojimai užsienio investuotojams.

Savivaldybės gali prisidėti prie kaimo problemų sprendimo:

1)       įgyvendindamos užimtumo programas kaime;

2)       skatindamos pelningą žemės ūkį;

3)       įtvirtindamos kaimo savivaldą, pirmasis žingsnis bus seniūnų rinkimas;

4)       atgaivindamos senąsias ir ugdydamos naujas kaimo tradicijas bei papročius;

5)       skatindamos alternatyvų žemės ūkiui verslą kaime;

6)       skatindamos žemdirbių savivaldą.

 

 

Šios nuostatos priimtos TLP konferencijoje Vilniuje 2000 m. sausio 29 d.

Į viršų