Neabejotinai tai yra įmanoma

 

 

 

Mes norime sukurti Lietuvą, kuri naujajame šimtmetyje kiekvienam piliečiui, kiekvienam žmogui suteiktų galimybę realizuoti savo sugebėjimus.

Valstybę, kurioje laukiamas kiekvieno žmogaus indėlis, kurioje skatinama atsakomybės dvasia.

Šalį, kurioje kiekvienas turi galimybes susikurti geresnį gyvenimą ir saugesnę ateitį, kurioje žmogaus orumas yra aukščiau visko.

Valstybę, kurioje pats žmogus tvarko savo gyvenimą, o politikai turi vis mažiau įtakos.

Valstybę, kurioje partijos duoda aiškius ir sąžiningus atsakymus, kaip jos tvarkys šalį; kur nežada vienų dalykų prieš rinkimus, bet daro kitaip, kai balsai suskaičiuoti.

Mūsų politika yra aiški ir skaidri:

mes - už Lietuvą, kurioje kiekvienas, kuris dirba, gali pragyventi iš savo uždarbio, be valstybės pašalpų ir lengvatų;

mes - už Lietuvą, kurioje valstybės ir savivaldybių valdininkai savo laiką ir pastangas skiria svarbiausiam - piliečių reikalams, aktualiausioms visuomenės problemoms spręsti;

mes - už Lietuvą, kurioje švietimas, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos yra aukščiausio lygio;

mes - už Lietuvą, kurioje piliečiai yra apsaugoti nuo prievartos ir smurto, kurioje jie jaučiasi saugūs;

mes - už Lietuvą, kurioje tie, kas balsuoja, gali lemti tautos ir valstybės ateitį;

mes - už Lietuvą,  laisvą ir modernią pasiturinčių žmonių valstybę.

Neabejojame, kad tai yra įmanoma.

Mes tikime, kad Lietuva gali sparčiai žengti į priekį.

Mes žinome, kad tai įmanoma pasiekti tik mūsų visų bendromis pastangomis.

 

 

Padarykime tai.

 

 

 

PAGRINDINĖS VERTYBĖS IR PRINCIPAI

 

Mes neabejojame, kad laisvė yra aukščiausia vertybė, garantuojanti nevaržomą žmogaus veiklos bei religinių įsitikinimų pasirinkimą. Laisvė yra būdinga žmogaus prigimčiai. Laisvė reiškia tai, kad kiekvienas žmogus turi teisę ir pareigą būti visiškai atsakingas už save ir savo veiksmus bei dalytis atsakomybe su kitais visuomenės nariais. Būdami laisvi, atsakingi ir susiję tarpusavyje, žmonės privalo dalyvauti visuomenės kūrime.

Mes pripažįstame, kad niekas negali sumanyti, o juo labiau sukurti tobulos visuomenės, be visokių netvarkų ir nelaimių. Mes atmetame bet kokią totalitarizmo formą, paremtą tobulos visuomenės siekiu.

Laikydamiesi savosios žmogaus sampratos teigiame, kad vyro ir moters orumas vienodas, ir kad jie lygūs iš prigimties.

Esame įsitikinę, kad tikroji laisvė reiškia savarankiškumą ir atsakomybę, o ne neatsakingą nepriklausomybę. Laisvė kiekvieną verčia būti atsakingu už savo veiksmus prieš sąžinę, bendruomenę ir ateities žmones. Ne tik individai, bet ir žmonių grupės, bendruomenės, tautos ir valstybės yra atsakingos už savo veiksmus prieš kiekvieną dabarties ir ateities žmogų.

Kad ir kaip skirtųsi gabumai, talentai ir sugebėjimai, kiekvienas privalo turėti galimybę asmenybei ugdyti lygiai su kitais, nepaisant kilmės, lyties, amžiaus, rasės, tautybės, religijos, įsitikinimų, socialinės padėties ir sveikatos. Žmogaus laisvės garantas yra nuosavybė. Nuosavybė yra neliečiama.

Mes esame įsitikinę, kad demokratija yra valdymo forma, garantuojanti kiekvieno individo galimybę dalyvauti tvarkant valstybės reikalus, užtikrinanti individų laisvės ir visuomenės interesų suderinamumą. Mūsų įsipareigojimas demokratijai sudaro sąlygas visokeriopam konstitucinės valstybės plėtojimui ir stiprinimui, kad būtų išvengta prievartos ir smurto ne tik tarp žmonių, bet ir tarp bendrijų. Subsidiarumo, tarptautinės partnerystės, visų dalyvavimo visuomenės veikloje (ypač laisvais, reguliariai rengiamais rinkimais, besiremiančiais slaptu balsavimu bei visuotine rinkimų teise) ir konstitucinės valstybės principų taikymas leidžia kiekvienam individui siekti pagarba kitiems pagrįstos asmeninės pažangos ir spręsti konfliktus.

Mes teigiame, kad įstatymų viršenybė ir visų lygybė prieš įstatymą yra esminis visuomenės tarpusavio santykių reguliavimo principas. Rengiant ir priimant įstatymus būtina remtis pamatinėmis ir neatimamomis žmogaus teisėmis. Galimybę naudotis šiomis teisėmis privalo turėti ir asmenys, ir bendrijos.

Teisingumas negali būti savavališkas arba painiojamas su daugumos diktatūra. Jis reikalauja gerbti mažumą, kuriai dauguma negali drausti laisvai naudotis savo teisėmis.

Mes manome, kad laisva rinka garantuoja racionalų ūkio tvarkymą, galimybę plėtoti verslą, visuomenės gerovę. Valstybės valdymas turi būti viešas ir skaidrus, pagrįstas visuomenės daugumos valia ir užtikrinantis socialinį teisingumą. Kiekviena valdžia iš tikrųjų privalo tarnauti žmonėms. Jokia valstybė, dangstydamasi pagarba savo suverenitetui, neturi pažeisti žmonių ar bendrijų pamatinių teisių ir laisvių. Laikantis subsidiarumo principo užkertamas kelias valdžios koncentracijai, sudaromos sąlygos įgyvendinti valdžių atskyrimo principą. Užduotys, kurios gali būti atliktos žemesniu lygiu, neturi būti perkeltos į aukštesnį lygį. Viešoji valdžia privalo gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, pripažinti santykinę socialinių grupių autonomiją ir nevaržyti privačios iniciatyvos.

Mes taip pat manome, kad tradicijos yra svarbios kiekvienam piliečiui. Jos turi būti gerbiamos bei puoselėjamos. Šeima  pirmiausia atsakinga už individo moralinių ir dvasinių vertybių ugdymą. Valdžia neturėtų plėsti savo galių į tas sritis, kuriose šeima sėkmingai gali veikti ir atlikti visuomenei svarbius darbus. Šeima gali stiprėti tik tuo atveju, jei įstatymai gins jos teises, didins galimybes auginti ir auklėti vaikus. Viena svarbiausių vertybių yra bendruomenė.

Mes manome, kad bendrąsias moralines vertybes turi pripažinti kiekvienas žmogus, kiekviena politinė ar visuomeninė organizacija.

Šie principai ir vertybės glūdi Tėvynės liaudies partijos mąstysenoje ir veiksmuose. Tėvynės liaudies partija yra šiomis vertybėmis ir principais, ne tik autoritetais besiremianti Lietuvos politinė partija. Šios nuostatos yra artimos visoms Europoje veikiančioms liaudies partijoms.

 

TEISINĖ VALSTYBĖ

           

            Teisinės demokratinės valstybės pamatu mes pripažįstame Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Savo veiklą grindžiame pagrindiniais principais: 1) visų žmonių lygybė prieš įstatymą; 2) valstybės garantuojamos vienodos galimybės apginti savo prigimtines teises įstatymais leistinomis priemonėmis.

            Įvertinant pažangą, Lietuvos pasiektą reformuojant visą teisės sistemą, matome problemas, kurios liko neišspręstos arba sprendžiamos vangiai. Nepakankamai nuosekliai atsisakoma sovietiniais laikais įsikerojusio policinės valstybės modelio, valstybė pernelyg uoliai imasi kontroliuoti ir reguliuoti net tokias veikas, kurias piliečiai galėtų daryti per savo susivienijimus. Nepanaikintas teisėsaugos institucijų veiklos dubliavimas. Kai kurias kriminalines veikas lygiagrečiai gali tirti, o dažnai ir tiria kelių rūšių policija, prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas. Todėl neabejotinai aktualu formuoti teisinę sistemą, grindžiamą demokratinės Europos tradicijomis.

            Vis dar gaji tendencija bet kokias valstybės valdymo problemas spręsti nuolat keičiant galiojančius ir priimant naujus įstatymus: griežtinant bausmes, didinant skaičių asmenų, kurie baudžiami administracinėmis arba kriminalinėmis bausmėmis. Pirminiame etape rezultatai lyg ir tenkina lūkesčius. Tačiau sukuriama kita problema – daugėja baustų asmenų ir neturint programų kaip juos vėl integruoti į piliečių visuomenę, kuriamas profesionalių nusikaltėlių korpusas. Šias problemas galima įveikti liberalizuojant baudžiamąją politiką: mažinant baudžiamųjų veikų skaičių, švelninant skiriamas bausmes, daugiau dėmesio ir išteklių skiriant socialinei reabilitacijai, bausmes skirti įvertinant visas socialines bausmės pasekmes. Ypač atidžiai turėtų būti nagrinėjamos socialinės sankcijų pasekmės, kai atsakomybė taikoma už ūkinius nusikaltimus. Todėl būtina pasiekti įstatymų stabilumo ir aiškios įstatymų viršenybės prieš kitus teisės aktus.

            Reikia konstatuoti, kad daugiapakopė (keturių pakopų) teismų sistema yra pernelyg sudėtinga, viena teismų pakopa yra nereikalinga. Ryški bylų nagrinėjimo bei sprendimų vykdymo nerangumo problema skatina mus siekti radikaliai trumpinti teisminio nagrinėjimo terminus.Tai išsprendžiama atsisakius vienos teismų pakopos ir lygiagrečiai plėtojant galimybę civilinius ginčus ir net baudžiamąsias bylas išspręsti šalių susitarimu. Kita alternatyva – dalį teismo funkcijų perduoti sutaikymo komisijoms.

            Mes manome, kad reikia nagrinėti galimybę atsisakyti teisėjų skyrimo sistemos ir pereiti prie jų rinkimų. Piliečiai tiesioginiuose rinkimuose turės galimybę išreikšti savo  pasitikėjimą teisėjais. Tokiu žingsniu atpalaiduotume teisėjus nuo neigiamos politinių grupuočių ar valstybės valdžios įstaigų įtakos, būtų sutraukyti seni nusistovėję įtakos ryšiai. Būtinas periodiškas viešas ir nešališkas kiekvieno teisėjo darbo vertinimas  efektyvi priemonė įtakoti teisėjų darbą, gerinti jo kokybę.

Manome esant būtina tęsti prokuratūros reformą ir pasiekti, kad prokuratūra nedubliuotų kitų teisėsaugos institucijų funkcijų, pagrindinį dėmesį skiriant valstybinio kaltinimo palaikymui ir baudžiamojo persekiojimo organizavimui. Tiesioginis bylų tyrimas neturėtų būti prokuratūros kompetencija.

            Sieksime didinti policijos veiklos efektyvumą. Turi būti įvestas privalomas policijos vadovų atsiskaitymas vietos gyventojams ir savivaldybėms. Būtina sukurti normalias darbo sąlygas policijos pareigūnams, pradedant garantuotu adekvačiu atlyginimu ir baigiant socialinėmis garantijomis bei aprūpinimu darbo priemonėmis. Šioje srityje būtinas socialinis partneris – profesinė organizacija.

            Valstybės saugumo departamento vieta valstybės valdžios institucijų sąrangoje yra specifinė, tačiau būtina išvengti resursų švaistymo dėl veiklos dubliavimo tiriant kriminalinius nusikaltimus. Būtina arba priskirti VSD išimtinei jurisdikcijai atskirų nusikaltimų tyrimą arba pavesti VSD kitų teisėsaugos institucijų kontrolę, jei tai būtina šalies nacionaliniam saugumui.

            Nepuoselėdami utopijos sunaikinti nusikalstamumą, manome, kad  didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ne kovai su pasekmėmis, t.y. represinių priemonių taikymui nusikaltusiems asmenims, o nusikalstamumo kontrolei, dedant pastangas šalinti nusikalstamumo socialines ir ekonomines priežastis, prevenciniam darbui, sudaryti sąlygas baustiems asmenims vėl tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.

            Nusikalstamumo kontrolė turi būti grindžiama informavimu, įtikinimu ir galiausiai bausmėmis. Nesivaikant trumpalaikių sėkmių būtina akcentuoti visų lygių prevencijos darbą.

            Realiausias ir bene efektyviausias būdas korupcijai įveikti - valstybės institucijų atvirumas kiekvienam piliečiui, jų darbo skaidrumas. Bet kuri valstybės institucijoje turima neslapta ir nepažeidžianti kito asmens privatumo informacija turi būti prieinama kiekvienam jos reikalaujančiam piliečiui.

             

 

ŠVIETIMAS

 

Švietimas laiduoja Lietuvos valstybės kūrimą. Jis yra integrali kultūros dalis, ugdanti demokratinei valstybei kompetentingą žmogų, pasirengusį prisiimti atsakomybę už visuomenės gyvenimą, gebantį toje visuomenėje aktyviai veikti, atsiliepti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir pokyčius.

Švietimo paskirtis - būti kultūros kaitos katalizatoriumi, jos atsinaujinimo iniciatoriumi.

Švietimo sistema turi tapti tęstine (permanentine), garantuojančia ne tik nenutrūkstamą, bet ir visuotinį ugdymą bei ugdymąsi. Švietimo tikslas - ugdyti pilietinę visuomenę.

Visuomenės atsinaujinimas yra siejamas su švietimo reforma. Konceptualūs, strateginiai švietimo reformos dokumentai buvo parengti ir aprobuoti atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Pastaraisiais metais tarp reformos tikslų ir jos įgyvendinimo rezultatų išryškėjo didžiulis atotrūkis, todėl sutelktomis pastangomis bus siekiama jį įveikti.

Lietuvos švietimo raida ir toliau bus grindžiama švietimo reformos dokumentuose įtvirtintais principais, tautinėmis ir bendražmogiškomis kultūros vertybėmis. Bus siekiama užtikrinti švietimo reformos ir ją lydinčių ekonominių bei socialinių faktorių dermę.

Tolesniam valstybės raidos laikotarpiui numatome šias prioritetines kryptis:

- švietimo visuotinimas, lygių galimybių mokytis užtikrinimas visiems socialiniams sluoksniams;

- informacinės visuomenės kūrimas;

- visuomenės kultūrinės brandos ugdymas;

- bendruomeniškos visuomenės kūrimas.

Būtina švietimo reformos sėkmės sąlyga - pačios visuomenės adekvatus dalyvavimas joje. Ugdymo ir ugdymosi idėjų suvokimui, jų perėmimui ir tų idėjų realizavimui reikia sutelkti visas valstybės gyvenimo sritis.

Strateginis valstybės uždavinys - užtikrinti švietimo politikos principus įteisinančių juridinių aktų vykdymą, pagrindžiant tai realiais finansais.

Ugdymą ir ugdymąsi būtina decentralizuoti pedagoginiu ir finansiniu aspektais (atskirti švietimo įstaigos ūkines ir ugdymo išlaidas, pereiti prie pedagogų, kaip valstybės tarnautojų, etatinio darbo apmokėjimo, ugdymo išlaidas skirti mokiniui ir t.t.)

Švietimo reformai būtina suteikti aiškią kryptį ir ilgalaikę perspektyvą, susietą su kultūrinio, politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo kontekstu, orientuotą į modernaus pasaulio iššūkius. Švietimo reforma turi būti sisteminė, apimanti esmines socialines pertvarkas.

 

MOKSLAS IR STUDIJOS

 

Mokslą laikome kūrybinio darbo forma, daugiau ar mažiau įtakojančia visas gyvenimo sritis. Mokslo pasiekimai bei jų taikymas sudaro materialinės kultūros pagrindą ir vaidina svarbų vaidmenį dvasinės kultūros raidoje.

Mokslo paskirtis - aktualių problemų, turinčių neabejotiną teorinę ir praktinę reikšmę, sprendimas. Mokslas taip pat kuria intelektualinį šalies potencialą, kaupia ir naudoja informaciją, keičia visuomenės mentalitetą.

Mūsų mokslo prioritetai - fundamentiniai tyrinėjimai; Lietuvos ūkiui, socialinei raidai, kultūrai, švietimui reikšmingų programų kūrimas; lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos tyrimai.

Strateginis mokslo ir studijų sistemos plėtojimo tikslas - efektyvus mokslo ir studijų poveikis Lietuvos ūkiui, kultūrai ir visuomenės ugdymui. Pagrindinis studijų tikslas - rengti kvalifikuotus ir aktyvią pilietinę poziciją turinčius specialistus.

Valstybė turi rūpintis mokslo ir studijų potencialo palaikymu bei plėtojimu, skatinti tolesnę mokslo institucijų bei aukštųjų mokyklų integraciją. Valstybė turi gerbti akademinę mokslininkų laisvę ir reglamentuoti jų profesinę atsakomybę, sudaryti sąlygas bei suteikti socialines garantijas sėkmingai profesinei veiklai. Iš valstybės biudžeto turi būti finansuojami reikšmingi Lietuvai tyrinėjimai bei pasaulinio mokslo standartus atitinkantys darbai. Nuo mokslo įstaigų finansavimo reikia pereiti prie programų finansavimo, programų ekspertizei pasitelkiant užsienio specialistus. Didelis dėmesys skirtinas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei jų vykdomų tyrinėjimų integracijai į atitinkamas Vakarų struktūras, bendrų projektų vykdymą. Būtina nuosekliai remti nevalstybinių aukštųjų mokyklų kūrimąsi, įgyvendinti studijų kreditavimo sistemą.

 

 

 

KULTŪRA

 

Kultūra yra būtinas valstybės gyvavimo elementas. Aukštas kultūros lygis yra tikrasis valstybės veidas, nes valstybė kyla iš kultūros. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos kultūrai atsirado didesnės galimybės vystytis ir siekti  lygiateisės  vietos pasaulio kultūroje. Nepaisant to, pastebimi praradimai ir neišnaudotas menininkų potencialas. Lietuvos kultūra turi būti atvira šiandieninei Europai ir pasauliui.

Manome, kad kultūros politikos principai, prioritetai, teisinio reguliavimo ir programų finansavimo klausimai turi būti viešai svarstomi ir priimami išklausius menininkų bendruomenės bei ekspertų nuomonės. Būtina nustatyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis nustatoma projektų svarba. Skatinsime projektų rengimą bendradarbiaujant su tarptautinėmis kultūros institucijomis ir fondais.

Integruodamiesi į pasaulinės kultūros erdvę, sieksime išsaugoti lietuvių etninę kultūrą, nes ji yra tautos savitumo pagrindas. Taip pat sudarysime sąlygas lygiaverčiai vystytis kitoms etninėms kultūroms Lietuvoje.

Esame įsitikinę, kad būtina tobulinti teisinę bazę kultūros paveldo, intelektualinės nuosavybės apsaugos, menininkų socialinių garantijų ir kultūros rėmimo srityse.

Rinkos ekonomikos sąlygomis sukursime bei plėtosime kultūros paveldo sistemą.

Būtina skatinti privataus sektoriaus susidomėjimą investuoti į kultūrą, sudarant tam palankią kultūros rėmimo įstatymų bazę. Investicijos į kultūrą visada atsiperka.

Valstybė turi sudaryti palankesnes teisines ir ekonomines sąlygas menininkams laisvai kurti. Tuo tikslu būtina skatinti sukurtų darbų platinimą Lietuvoje ir užsienyje, teikiant tam ir valstybės paramą. Sieksime įteisinti menininkų socialines garantijas, atsižvelgiant į specifinę meninės kūrybos prigimtį. 

Aktualu sukurti modernią, progresyvią lietuviškos kultūros sklaidos užsienyje sistemą, panaudojant naujausias informatikos priemones. Taip pat skatinsime iškilių menininkų sugrįžimą ir jų darbų susigrąžinimą į Lietuvą.

 

 

 

 

 

SOCIALINĖ POLITIKA

 

Mūsų tikslas – universalumo, solidarumo, teisingumo principais paremta socialinės apsaugos sistema. Solidarumas tarp dirbančiųjų ir pensininkų, tarp dirbančiųjų ir dėl ligos, invalidumo ar kitokių priežasčių negalinčių dirbti asmenų, didinant gyventojų asmeninę ir visuomeninę atsakomybę ir suinteresuotumą savo socialiniu saugumu.

Būtina maksimaliai mažinti išskirtines socialines garantijas turinčių gyventojų grupių skaičių, didinti galimybę gauti socialinės apsaugos teikiamas paslaugas. Tuo tikslu turime kurti ir tobulinti socialinės apsaugos sistemą, plėtoti socialinės informacijos sistemą.

Darbas yra visuomenės gerovės pagrindas, socialinės apsaugos sistemos veiksmingumo garantas. Darbo politikos prioritetinės kryptys - darbo rinkos vystymas ir plėtojimas, darbo apmokėjimo sistemos tobulinimas, darbo vertinimo sistemos sutvarkymas, darbo sąlygų gerinimas, naujų darbo vietų kūrimas.

Sėkmingam užimtumo politikos įgyvendinimui būtinas naujas požiūris į užimtumo politiką, jos formavimą ir įgyvendinimą.

Socialinės apsaugos sistemos tikslas - sukurti prielaidas, kad būtų patenkinti visų asmenų gyvybiniai poreikiai ir sudarytos žmogaus orumo nežeminančios gyvenimo sąlygos,kai žmogus pats to nepajėgia padaryti. Lietuvai integruojantis į ES būtina modernizuoti ir reformuoti socialinės apsaugos sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas gyventojų vidutiniajam sluoksniui stiprėti.

Socialinio draudimo sistema reikalauja tobulinimo, plėtojimo, nevalstybinio socialinio draudimo, naujų alternatyvių socialinio draudimo fondų steigimo, jų apsaugos bei dalies valstybinio socialinio draudimo fondo privatizavimo.

Socialinį draudimą reglamentuojantys įstatymai reikalauja rimtos peržiūros. Būtina diegti kaupimo principais paremtą sistemą, kad žmonės, sulaukę pensijos, galėtų būti ramūs dėl savo ateities.

Manome, jog įvertinus Lietuvos demografinę situaciją būtina rasti galimybių teikti paramą šeimoms, turinčioms mažas pajamas ir auginančioms vaikus; užtikrinti normalų pragyvenimą, kad šeimos gausėtų.

Decentralizuoti socialinių paslaugų teikimą, įgyvendinti socialinių paslaugų pirkimą iš nevyriausybinių organizacijų. Išplėsti socialinių paslaugų tinklą, priartinant jį prie žmogaus, didinti socialinių paslaugų finansavimą.

Būtina kurti neįgaliųjų socialinės integracijos ir reabilitacijos sistemą, plėtoti ir modernizuoti reabilitacinių įstaigų tinklą, tobulinti paslaugų bei paramos prieinamumo sistemą; kurti specifinius neįgaliųjų poreikius atitinkančią transporto sistemą bei statybinės – urbanistinės aplinkos pritaikymo sistemą.

Atsižvelgiant į Lietuvoje vykstančius socialinius bei ekonominius pokyčius, vaikų socialinės apsaugos sistemos teisinė bazė turi būti tobulinama. Reformuojant vaikų gerovės sistemą, daugiausia dėmesio skirti vaikų teisių pažeidimų prevencijai, teikiant socialines paslaugas rizikos grupės šeimoms. Tai turi būti prioritetinis uždavinys.

Skatinant našlaičių ir beglobių vaikų įvaikinimą šeimose, reikia keisti esamą tvarką, ir šį darbą pavesti naujai įkurtoms įvaikinimo agentūroms.

Didėjanti socialinė įtampa, prasta daugelio šeimų ekonominė padėtis veikia psichologinį šeimos klimatą, o tuo pačiu ir vaiko psichinę sveikatą. Būtina parengti ir įgyvendinti nacionalinę kovos prieš vaikų prievartą ir komercinį išnaudojimą programą.

 

KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS

 

Kūno kultūra - svarbi individo ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, t.y. stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą.

Kūno kultūra ir sportas atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas harmoningai asmenybei vystytis, ugdo fizinę bei dvasinę ištvermę, individualumą, tikėjimą sėkme, siekiant fizinės bei dvasinės sveikatos.

Būtina vystyti ir tobulinti kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kuri ugdytų šiuolaikinę kūno kultūros ir sporto sampratą, gebėjimą kritiškai analizuoti ir vertinti aktualias kūno kultūros ir sporto programas, suvokti kūno kultūros, sveikatos, sporto reikšmę mūsų šalies gyvenime, parengiant kūno kultūros ir sporto veiklos plėtros strategiją, numatant prioritetus.

 

 

JAUNIMO POLITIKA

 

Į jaunimą žiūrime ne kaip į atskirą socialinę grupę, bet kaip į integralią visuomenės dalį, išsiskiriančią savo veržlumu, maksimalizmu, naujovių siekimu.

Jaunimui neturi būti sudaromos šiltnamio sąlygos. Jiems turi būti netrukdoma realizuoti savo sumanymus tiek, kiek tai nepažeidžia kitų visuomenės narių ar grupių interesų.

Vadovaujamės požiūriu, kad finansavimo prioritetai turi būti teikiami toms visuomeninėms jaunimo organizacijoms, kurios savo veikla pakeičia valstybės institucijų funkcijas.

Didelis dėmesys skirtinas jaunimo nusikalstamumo bei narkomanijos prevencijai. Valstybė neturėtų taupyti pinigų, skiriamų prevencijos programoms realizuoti, nes tai kainuoja pernelyg brangiai ne tik sužalotais gyvenimais, bet ir finansine prasme. Šioje srityje taip pat matome svarbų nevyriausybinių jaunimo organizacijų vaidmenį.

Taip pat manome, jog būtinas efektyvesnis jaunimo psichologinės pagalbos tarnybų darbas, tuo būdu padedant turintiems problemų jauniems žmonėms atrasti save ir savo vietą visuomenėje.

Remsime jaunimo savivaldos, pilietinio ugdymo mokyklose idėjas. Kuo daugiau jaunų žmonių išmoks diskutuoti, ginti savo pažiūras, neniekinti kitaip mąstančių, tuo laisvesnė, tolerantiškesnė, atviresnė pažangai bus Lietuva.

Jauno žmogaus ateitį didelę dalimi lemia išsilavinimas (profesija), todėl mes pasisakome už stipendijas gerai besimokantiems, tuo būdu suteikiant galimybę įgyti profesiją ir socialiai remtinų bei mažas pajamas turinčių šeimų vaikams.

“Jaunų protų nutekėjimas" iš Lietuvos gali būti stabdomas netrukdant jiems realizuoti savo sugebėjimus, suteikiant galimybes dirbti ir užsidirbti Lietuvoje.

 

 

 

EKONOMIKA

 

Mąstymas, kad valdžia privalo viskuo pasirūpinti, ne tik demoralizuoja, bet ir klaidina. Nelaimės atveju valstybės globos sistema ar valdiškas draudimas nesuteikia lauktos kompensacijos, o alternatyvą siūlančios privačios iniciatyvos plėtra vis dar nepakankama.

Pripažįstame, kad laisva rinka garantuoja racionalų ūkio tvarkymą, galimybę plėtoti verslą, visuomenės gerovę. Tuo pačiu pripažįstame, kad laisvoje rinkoje žmonėms ir įmonėms kyla problemų, kad rinka nėra tobula.

Ekonomikoje mes vadovausimės laisvosios rinkos principu - kiekvienam rinkos dalyviui laisvė veikti ir atsakomybė už tą veiklą, o valstybės institucijų pareigūnams - atsakomybė prieš mokesčių mokėtojus. Mes sieksime plėtoti ir vystyti Lietuvos ūkį tomis kryptimis, kurios stiprintų šalies ekonominę ir politinę nepriklausomybę bei laisvosios rinkos, tarptautinės konkurencijos sąlygomis leistų sėkmingai integruotis į pasaulinę rinką.

Sieksime sukurti patrauklias sąlygas Lietuvos ir užsienio firmoms ir piliečiams investuoti į Lietuvos ūkį ir garantuoti jų investicijų saugumą.

Valstybinio turto privatizavimą būtina vykdyti viešai ir skaidriai, užtikrinant šio proceso apsaugą nuo korupcijos ir piktnaudžiavimo.

Vykdyti antimonopolinį įstatymą, taikant nuostatą, kad visi prieš įstatymą lygūs. Neatidėliojant būtina sudaryti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui kurtis ir vystytis.

Siūlysime: 1) įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo banką, kuris smulkiems verslininkams teiktų nedideles paskolas verslui vystyti; 2) kaimo vietovėse kurti smulkias ir vidutines žemės ūkio produkcijos, žaliavų perdirbimo ir pardavimo įmones; 3) kurti valstybines verslo kūrimo agentūras, kurios konsultuotų, apmokytų ir perkvalifikuotų žmones lengvatinėmis sąlygomis; 4) naujai besikuriančioms įmonėms suteikti mokesčių lengvatas; 5) sumažinti baudas už klaidas, padarytas ataskaitose; diferencijuoti baudų dydį, atsižvelgiant į įmonių pajamas;       6) supaprastinti smulkių ir vidutinių įmonių atskaitomybę, likvidavimo ir bankroto procedūras; 7) minimizuoti kontroliuojančių institucijų skaičių; 8) palaikyti vietos gamintojus ir paslaugų teikėjus, skatinti eksportą; 9) skatinti iš Lietuvos išvežto kapitalo sugrįžimą ir investavimą.

 

 

 

 

MOKESČIAI IR JŲ ADMINISTRAVIMAS

 

Būtina: 1) iki minimumo sumažinti juridinių asmenų pelno mokestį; 2) neapmokestinti įsigyjamų modernių technologijų; 3) išplėsti apmokestinimo bazę; 4) tobulinti mokesčių administravimą, keičiant sankcijų sistemą, kad ji būtų veiksmingesnė; panaikinti išankstinį apmokestinimą; 5) siekti kuo stabilesnių mokesčių įstatymų; apie mokesčių pasikeitimą ūkio subjektai turi būti informuojami finansinių metų pradžioje.

 

 

TURIZMO PLĖTRA

 

Mes sieksime visokeriopai remti ir skatinti turizmo, kaip vienos iš perspektyviausių ir prioritetinių ekonomikos šakų, vystymąsi. Manome, jog būtina kurti šiuolaikišką turizmo industrijos infrastruktūrą; sudaryti palankias ekonomines sąlygas turizmo versle dirbančioms privataus kapitalo įmonėms, skatinti naujų turizmo agentūrų, viešbučių ir motelių, pramogų organizavimo, maitinimo įmonių kūrimąsi. Sėkmingai turizmo plėtrai būtina nustatyti palankias vizų išdavimo ir pasienio bei muitinės postų veiklos sąlygas užsienio piliečių turizmui organizuoti. Vienas svarbiausių uždavinių - formuoti informacinę sistemą bei Lietuvos kaip turizmo šalies įvaizdį.

 

 

 

ENERGETIKA

 

Energetika yra viena pagrindinių ūkio šakų, lemiančių valstybės ekonomiką, o tuo pačiu gamybos ir žmonių gerovės perspektyvas.

Sprendžiant energetikos ūkio problemas neatidėliotinas yra jo valdymo gerinimas, užbaigiant pradėtą restruktūrizavimą ir racionalų privatizavimą.

Būtina imtis kardinalių priemonių taupant ir racionaliai naudojant energiją bei jos resursus. Būtina plačiau naudoti vietinius energijos išteklius, kurti alternatyvius energijos šaltinius, atitinkančius aplinkosaugos reikalavimus. Viena svarbiausių problemų energetikos sektoriuje - branduolinės energijos naudojimas, jos efektyvumas ir saugumas. Negalima tik politiniais motyvais valstybėje formuoti neigiamą požiūrį į atominę energetiką.

Būtina plėsti Baltijos šalių bei kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių kooperaciją ir integraciją energetikos sektoriuose. Turime siekti, kad energetika būtų pelninga ūkio šaka.

            Tik nuo racionalios energetikos strategijos, kurioje būtų subalansuotas investicijų poreikis su kitų gamybos šakų strateginiais projektais bei savivaldybių veiksmų planais, priklausys Lietuvos viso ūkio darbo efektyvumas bei žmonių gerovės kilimas. Būtina atskirti ir aiškiai apibrėžti energetikos strategiją formuojančių ir strategiją įgyvendinančių institucijų funkcijas bei atsakomybę teisiniais dokumentais.

 

 

 

SAVIVALDA

 

Bendruomenė yra viena svarbiausių vertybių. Vietos bendruomenė geriau negu centrinė valdžia žino kaip įveikti savo problemas.

Savivalda – sistema, kai žmonės savarankiškai, be centrinės valdžios kišimosi, sprendžia savo bendruomenės reikalus, tuo būdu įgyvendindami savo teises ir laisves. Savivalda yra pilietinės demokratinės visuomenės pagrindas. Savivaldos stiprinimą, aktyvų piliečių įtraukimą į jų vietinę savivaldą laikome svarbiais veiksniais, kurie lemia ir valstybės valdymo kokybę.

Veiksminga savivalda bus tik tada, kai centrinės valdžios funkcijos bus atskirtos nuo vietos valdžios funkcijų, kai savivaldybės disponuos savo turtu ir pajamomis. Savivaldybių biudžetai turėtų būti savarankiški. Valdymo reformos uždavinys yra įgyvendinti realią decentralizaciją, įvertinti ir integruoti kiekvieno individo, grupės, organizacijos iniciatyvą.

Savivaldybių biudžetų savarankiškumas neleis vienoms savivaldybėms gyventi kitų sąskaita, įvairiais argumentais dangstant savo neūkiškumą. Esame įsitikinę, kad būtina ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją bei derinti prie jos visus su vietos savivalda susijusius įstatymus.

 

 

KAIMO POLITIKA

 

            Esame įsitikinę, kad Lietuvos kaimui šiuo metu labiausiai reikia aiškumo, tikrumo, perspektyvos. Būtina užbaigti žemės reformą, išduoti savininkams nuosavybės dokumentus, kad žmonės galėtų laisvai disponuoti žeme ir kitu nekilnojamuoju turtu (mišku). Valstybė privalo rasti lėšų žemės reformai užbaigti. Būtina besąlygiškai nuolat ir tvarkingai atsiskaityti su ūkininkais už valstybei parduotą produkciją.

Neatidėliojant turi būti išspręstas kvotų klausimas: kiekvienų metų viduryje ūkininkai turi žinoti kitų metų žemės ūkio produktų supirkimo kvotas ir kainas.

            Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Valstybės pažadai ir įsipareigojimai Lietuvos ūkininkams, kitiems  kaime gyvenantiems žmonėms negali būti mažiau reikšmingi, nei įsipareigojimai užsienio investuotojams.

Svarbiausias tikslas - moderni šeimos ūkio pagrindu veikianti privati žemės ūkio sistema, garantuojanti aukštą kaimo žmonių bendruomenės gyvenimą ir veiklą, sėkmingą įsiliejimą į Europos rinką.

Įvertinus šiandieninę Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę būklę, vienu svarbiausių uždavinių laikome kaime gyvenančių žmonių užimtumo programų (smulkaus ir vidutinio verslo, kooperacijos, amatų, paslaugų ir kt.) parengimą ir įgyvendinimą.

Tuo tikslu siūlysime ir sieksime: 1) parengti ir įgyvendinti specializuotas kaimo plėtros programas panaudojant vidaus ir užsienio kapitalą; 2) skatinti alternatyvios žemės ūkiui veiklos kaime plėtrą; 3) mokyti kaimo gyventojus dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis; 4) sudaryti sąlygas dirbantiems visiško užimtumo ūkiuose iš savo veiklos gauti pajamas, užtikrinančias tinkamas gyvenimo sąlygas; dirbantiems dalinio užimtumo ūkiuose - galimybę užsiimti papildoma veikla; kurti naujas darbo vietas atsisakiusiems žemės ūkio veiklos; 5) atgaivinti senas ir ugdyti naujas kaimo tradicijas bei papročius.

            Lietuvos kaimas turi būti pasiturintis ir dirbantis efektyviai. Tikime, kad tokiu jis tikrai gali būti, tik reikia politinės valios padėti jam tokiu tapti.

 

SVEIKATOS APSAUGA

 

Esame įsitikinę, kad būtina galutinai užbaigti gydymo įstaigų restruktūrizavimą ir reorganizavimą. Taip pat būtina visiškai atskirti slaugos ir globos įstaigas nuo gydymo įstaigų.

Sieksime kuo geriau tenkinti Lietuvos gyventojų poreikius, susijusius su globa ir slauga. Būtina: 1) užtikrinti, kad sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų finansavimas iš Ligonių kasų būtų pakankamas kasdieniniams poreikiams tenkinti; 2) pasiekti, kad būtų skiriamos pastovios investicijos iš ligoninių steigėjų; 3) lėšas, gautas pagal valstybės sveikatos programas, naudoti prioritetinėms sveikatos apsaugos sritims finansuoti.

Pirminės sveikatos priežiūros srityje sieksime, kad pagrindinis paslaugų teikėjas būtų privatus (šeimos) gydytojas, bendrosios praktikos gydytojas. Siekiant sudaryti privačiam gydytojui normalias darbo sąlygas būtina pradėti pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigų privatizavimą. Ligonių kasos turėtų sudaryti vienodas sąlygas tiek valstybinėms, tiek privačioms gydymo įstaigoms.

Šalia esančio Privalomo medicininio draudimo fondo reikia steigti privačius sveikatos draudimo fondus, jų veiklą reglamentuojant įstatymais.

Būtina nuolat pildyti, peržiūrėti ligų ir vaistų sąrašus, kuriems kompensuoti naudojamos biudžeto ir privalomojo medicininio draudimo lėšos. Taip pat būtina ligų sąrašą, vaistų asortimentą plėsti ir keisti naujausiais medikamentais pagal valstybės finansines galimybes.

 

 

 

UŽSIENIO POLITIKA. NACIONALINIS SAUGUMAS

 

            Lietuvos geopolitinė padėtis apsprendžia mūsų valstybės užsienio politiką ir nacionalinio saugumo strategiją. Mūsų tikslai: 1) užtikrinti šalies nacionalinį saugumą; 2) stiprinti nacionalinę ekonomiką ir žmonių gerovę įsiliejant į Europos prekių ir kapitalo rinką.

            Lietuvos pilnateisę narystę Europos Sąjungoje ir NATO suprantame kaip Lietuvos politinio stabilumo, valstybės saugumo ir teritorinio vientisumo garantą. Esame įsitikinę, kad narystė ES sudarys prielaidas naujų rinkų atsiradimui ir prisidės prie Lietuvos ekonomikos augimo, apimant modernias technologijas, infrastruktūros vystymą, pramonės restruktūrizavimą. Sieksime, kad narystė ES užtikrintų Lietuvos piliečių ekonominę ir socialinę gerovę, Lietuvos įsiliejimą į vieningą Europos Sąjungos rinką, kurio pagrindą sudaro laisvas asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimas.

Mes sieksime, kad politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis būtų realizuotas Lietuvos siekis tapti ES ir NATO nare. Aktyvios derybos dėl įstojimo į Europos Sąjungą, siekis kuo greičiau jas užbaigti neturi paneigti kito prioriteto - kuo geriau tenkinti Lietuvos  gyventojų ekonominius ir socialinius interesus. Suprasdami politinio dialogo su Europos Sąjunga reikšmę, esame įsitikinę, kad būtina aktyviai plėtoti dvišalius santykius su ES ir NATO valstybėmis narėmis bei kandidatėmis. Mes pripažįstame Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavimo svarbą ir būtinumą Lietuvai aktyviai dalyvauti šiame procese, o taip pat plėtoti bendradarbiavimą su kitomis Baltijos jūros valstybėmis.

            Suprasdami laisvosios prekybos erdvės reikšmę ir jos teikiamus privalumus, sieksime Lietuvos narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje.

            Vienas iš Lietuvos stabilumo ir saugumo garantų - geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, kurie turi būti grindžiami demokratijos idealų išsaugojimo, abipusės pagarbos ir naudos principais.

Mes esame įsitikinę, kad Lietuva turi aktyviai prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą per Jungtinių tautų organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Tarybą bei kitas organizacijas.

Svarbus uždavinys - užtikrinti Lietuvos piliečių teisių ir teisėtų interesų gynimą užsienyje. Valstybė turi ginti ir saugoti piliečių teises ir laisves visomis jos žinioje esančiomis priemonėmis.

Sieksime, kad Lietuva taptų aktyviu užsienio politikos subjektu.

 

 

 

Ši programa priimta Tėvynės liaudies partijos Steigiamajame suvažiavime Vilniuje

1999 m. gruodžio 18 d.

 

 

 

Tėvynės Liaudies partijos pirmininkė                                                           Laima Andrikienė