|
|
Šiandien norėtųsi kalbėti apie daug ką: apie Lietuvą, XX a. pabaigoje vėl tapusia laisva ir nepriklausoma, apie mūsų pasiekimus ar apie nelinksmą tikrovę, žmogaus, visuomenės, valstybės problemas. Visi matome ir jaudinamės, kad Lietuvos visuomenę ir valstybę kamuoja vyriausybių griūtys, finansinės ir ekonominės krizės apraiškos, didėjantis nedarbas, nemažos visuomenės dalies skurdas. Lietuvos jaunimas, nesurasdamas darbo, keliauja laimės ieškoti svetur, o tie, kurie studijas baigia užsienyje, labai sunkiai prisitaiko mūsų korumpuotoje šiandienos Lietuvoje, nesiryžta grįžti namo, nes bijo rizikuoti tapti nereikalingais. Lietuvos kaimo žmonės, palikti be ateities vizijos, iš paskutiniųjų kabinasi už gyvenimo, tačiau nesuvokdami naujų tendencijų, nesulaukdami nei suprantamo paaiškinimo apie Vyriausybių vykdomą politiką, nei uždirbtų pinigų, nei valstybės paramos, geriausius, darbingiausius savo metus skandina pilstuke, nusivylę ir keikdami visus ir viską, o svarbiausia - Nepriklausomybę. Lietuvos šviesuomenė, vengdama būti apkaltinta politikavimu, būti išjuokta ar pasmerkta už vieną ar kitą praeityje sukurtą kūrinį, pasakytą kalbą, bevelija likti šešėlyje, užleisdama visuomenės mokytojo, kritiko vietą tiems, kurie nėra nei visuomenės vystymosi procesų, nei savo dalyko žinovai. Galėtume daug kalbėti apie tai, piešdami vis naujus, niūrius kasdienybės vaizdus, tačiau šiandien daug svarbiau kita: ką darysime? Ką ir kaip reikia padaryti, kad kaip ir prieš dešimt metų, gražiausiais Sąjūdžio laikais, Lietuva vėl atgautų Viltį ir Viziją. Kad Lietuvos žmonės matytų ir suvoktų kelią, kuriuo einame ir eisime, kokius tarpinius tikslus tame kelyje turėsime pasiekti, kad kelionė būtų sėkminga. Pradžioje ir bus tik Vizija ir Viltis, bet ji turės virsti tikrove. Gražios, turtingos, demokratinės Lietuvos vizija turi tapti geidžiama ir pasiekiama laisvai Lietuvai, perkopusiai į antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Greičiausiai pradžioje tik politiškai subrendę ir pilietiškai susipratę žmonės, diskutuodami, ginčydamiesi, ir diskusijoje surasdami geriausią sprendimą, rems šį siekį, tačiau neabejoju, jog modernios Lietuvos, laisvų, pasiturinčių žmonių valstybės, besiremiančios laisvų piliečių iniciatyva ir valdžia, sukūrimas ir stiprinimas susilauks supratimo ir paramos plačiausiuose visuomenės sluoksniuose. Mes visi, stovintys prie Tėvynės Liaudies partijos - nuosaikios dešiniosios pakraipos partijos - ištakų, turėsime būti ir užsispyrę, ir pasiryžę žmonės, turintys politinės valios pasiekti tai, kas pažadėta, nepasilikti pusiaukelėje, nepasitraukti susidūrus su pirmosiomis kliūtimis, apsiginkluoti kantrybe ir noru susitarti su visais, kurie siekia mūsų valstybei gero, jei savo svajonę - laisvos, gražios, turtingos, demokratinės - Lietuvos viziją norime paversti pačiu gyvenimu. Brangieji čia susirinkusieji, Mūsų bendro darbo sėkmė
didele dalimi priklausys nuo to, kokios bus mūsų pamatinės vertybės,
principinės nuostatos. Šiandien mes pasirašysime Steigiamąją
Tėvynės Liaudies partijos deklaraciją, kurioje išdėstyta tai, kas
mums svarbiausia ir brangiausia. Tai - Tai neabejotinai nuosaikios dešiniosios partijos, europinės tradicijos partijos, nuostatos. Tai nuostatos politinės jėgos, kuri atstovauja interesus žmonių, pasirengusių prisiimti atsakomybę už save ir šeimą, siekiančių išmokslinti savo vaikus ir užsitikrinti ramią senatvę. Tai - piliečių partijos, piliečių tikrąja to žodžio prasme, partijos nuostatos. Tėvynės Liaudies partija - moderni šiuolaikinė partija. Ji neskirstys Lietuvos žmonių į geresnius ir blogesnius, bet bus atvira visiems, kurie pasirengę dirbti Lietuvai. Tėvynės Liaudies partija - demokratiška partija, suvokianti vidinės partinės diskusijos būtinumą, ir suprantanti, kad tik diskusijoje galima rasti geriausią sprendimą. Baigdama kviečiu Jus visus bendram darbui. Visus, kur Jūs begyventumėte, kokio amžiaus bebūtumėte, kviečiu bendram darbui už kitokią - teisingesnę, gražesnę, geresnę - Lietuvą. |
